Kur Krėvoje buvo pastatyta viena pirmųjų bažnyčių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje?

Manoma, kad pirmoji krikščionių šventykla Krėvoje buvo pastatyta 1387 metais, o Krėvos katalikų parapija buvo viena pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. Tačiau iki mūsų dienų lieka neatsakytas klausimas dėl jos pirminės vietos.

Senieji archyviniai dokumentai ir knygos pateikia datas iš Krėvos bažnyčios gyvenimo, duomenis apie parapijiečių skaičių įvairiais laikotarpiais, apie bažnytinį turtą. Tačiau nė vienas dokumentas nepatikslina šventyklos vietos. Įprasta manyti, kad nuo pat pradžių ji buvo toje pačioje vietoje – miestelio centre, netoli pilies. Tik ar tai atitinka tikrovę?

Gromo kalva

Susimąstyti verčia išskirtinis vienos kalvos, esančios netoli piliakalnio, pavadinimas. Mūsų laikais šis pavadinimas jau išnyko iš vartosenos, tačiau, kaip liudija kraštotyrininkas Piotras Hrynkevičius, ta kalva kažkada buvo vadinama Bažnyčios kalnu.

Visai tikėtina, kad iš pradžių katalikų šventykla iškilo būtent prie piliakalnio – buvusios pagoniškosios Krėvos širdies. Senosios religijos išpažinėjų krikštas buvo viena iš Krėvos unijos sąlygų. Krėva viena pirmųjų gavo savo bažnyčią iš naujai išrinkto Lenkijos karaliaus Vladislovo II Jogailos. Ji galėjo būti pastatyta vietoje, kur iki tol stovėjo pagonių šventykla. Laikui bėgant piliakalnis prarado savo paskirtį, o gyvenvietės centru tapo teritorija prie mūrinės pilies. Ten pat galėjo būti perkelta ir katalikų šventykla. O atmintis apie tą pirmąją bažnyčią ilgą laiką išliko kalvos, ant kurios ji galėjo stovėti, pavadinime.

Hrynkevičiaus užrašuose randamas paminėjimas, kad Bažnyčios kalnas „yra priešais Adolfo Vysockio namus”. Tiksliai žinoma, kad Krėvoje Vysockiai gyveno prie piliakalnio: iš pradžių visai šalia, Zarečnaja gatvėje, o vėliau taip pat netoliese, bet jau kitoje kelio pusėje, Smurgainių gatvėje. Todėl net nežinant, kurį iš dviejų Vysockių namų – senąjį ar naująjį – turėjo omenyje Hrynkevičius, bet kuriuo atveju kalbama apie vietovę prie piliakalnio. Deja, vienintelis orientyras priešais Vysockį mažai ką duoda tiksliam vietos nustatymui. Tai galėjo būti kryptis į bet kurią pusę, o atstumas nežinomas. Ir tai turint omenyje, kad kalvų čia daugybė.

Tikėtina, kad kalbama apie kalvą šalia piliakalnio, kurią mūsų laikais daugelis vadina Gromu. Žodžiai „grom” і „piaruń” baltarusių kalboje yra sinonimai, apibūdinantys tą patį gamtos reiškinį. Antrasis žodis kilo iš pagonių dievaičio Perūno arba Perkūno, jei lietuviškai. Todėl gali būti, kad ir kalva iki bažnyčios atsiradimo vadinosi Perkūno kalnu arba Perkūnu. Mokslininkas Adomas Kirkoras XIX a. viduryje knygoje „Lietuvių tautos istorijos ir gyvenimo bruožai” rašė, kad pagrindinės Perkūno šventyklos ir šventieji ąžuolynai buvo Krėvoje, Romovėje, Vilniuje ir kitose vietose.

Toponimai vokiškame žemėlapyje

Tuo atveju, jei Hrynkevičius turėjo omenyje ne Vysockio namus, o jo žemės sklypą, Bažnyčios kalnas galėjo būti kitoje vietoje.

Vokiečių karinių pozicijų Krėvoje ir apylinkėse Pirmojo pasaulinio karo laikų schemoje netoli Schweden Schanze, kas verčiama kaip švedų įtvirtinimas ir atitinka dabartines Krėvos piliakalnio koordinates, nurodyta ir Kirche – bažnyčia arba cerkvė.

Užklojus vokišką schemą ant šiuolaikinio topografinio žemėlapio, pavyko nustatyti, kur ta kalva yra vietovėje. Labai tikėtina, kad Vysockio žemės sklypas galėjo būti čia. Jei taip, tai Bažnyčios kalnas – tai ir yra Kirche vokiškoje schemoje. Jei visgi Hrynkevičius turėjo omenyje Vysockio namus, tai galėjo būti du skirtingi toponimai panašiu pavadinimu, ir kiekvienas iš jų pretenduoja į ryšį su pirmąja Krėvos katalikų šventykla.