XX a. pradžios pranašystė: Lenkija prisikels, kai Krėvos pilis virs griuvėsiais

1912 metais lenkiškame žurnale „Ziemia“ buvo išspausdintas Vladislovo Zagorskio kraštotyros straipsnis „Krėvos pilis“. Jame autorius, be kita ko, mini legendą, susijusią su Kęstučio nužudymu ir Lenkijos istorija.

Zagorskis atkreipia dėmesį į tai, kad net po šimtmečių vietos gyventojai prisimena nusikaltimą ir kaskart žegnojasi praeidami pro Kunigaikščio bokštą, kuriame buvo nužudytas didysis kunigaikštis. Už šią žmogžudystę Dievas esą pasmerkė Krėvos pilį sugriovimui ir susiejo su ja Lenkijos likimą. Kasmet nuo pilies sienų turi nukristi po vieną akmenį ir kelias plytas, ir tik tada, kai visa pilis pavirs griuvėsiais ir iš jos nieko neliks, – tada prisikels Lenkija.

Stebėtina, pranašystė išsipildė!

Straipsnis buvo publikuotas tuo metu, kai Lenkija neegzistavo kaip nepriklausoma valstybė. Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 metais jos žemės atsidūrė Rusijos imperijos, Austro-Vengrijos ir Prūsijos sudėtyje. Šalis išnyko iš Europos žemėlapio 123 metams – iki 1918 m. lapkričio 11 d., kai Pirmojo pasaulinio karo dalyviai pasirašė sutartį dėl kovos veiksmų nutraukimo. Tą pačią dieną Varšuvoje įvyko galutinis vokiečių okupacinės kariuomenės nuginklavimas, o iš kalėjimo paleistas Juzefas Pilsudskis perėmė vadovavimą lenkų kariuomenei. Netrukus jis buvo paskirtas ir atkurtos Lenkijos Respublikos vadovu.

Pažymėtina, kad tuo metu Krėvos pilis jau gulėjo griuvėsiuose, sugriauta rusų kariuomenės artilerijos apšaudymų į vokiečių pozicijas Pirmojo pasaulinio karo metais.