Krėva Pirmojo pasaulinio karo kronikose

Karas į Krėvos žemes atėjo 1915 metų rudens pradžioje. 10 dienų vyko žiaurūs mūšiai prie Krėvos ir Smurgainių. Vokiečiai pradėjo prasiveržimą prie Švenčionių, bet rusų armijai pavyko pristabdyti juos. Dviejus metus per Krėvą ėjo fronto linija. Vietovę ir aukštumas į šiaurės vakarus nuo Krėvos užėmė vokiečiai. Rusai įsitvirtino pietryčiuose.

Prieš ateinant vokiečiams miestelio gyventojai buvo priversti palikti namus ir bėgti. Miestelis buvo visiškai sudegintas. Liko tik kai kurie mūriniai pastatai: pilis, dvi cerkvės ir sinagoga. Jie tapo kariniais objektais. Neutrali teritorija, kuri ėjo Krėvelės upaitės krantais, buvo apraizgyta spygliuota viela.

Priešai stengėsi išmušti vienas kitą iš užimtų vietų. Bandymai buvo bevaisiai, fronto linija liko toje pačioje vietoje. Apie tų laikų įvykius pasakoja karinės kronikos. Iš jų žinoma, pavyzdžiui, apie vokiečių ataką prie Navasiolkų. Vokiečiai nusprendė suduoti smūgį rusų pozicijoms 1916 metų kovo 31 dieną. Prie Navasiolkų kaimo jie išrausė požemines galerijas, į kurias pridėjo minų. Rusai perprato vokiečių kėslus ir taip pat išrausė savo minų galerijas. Dviem požeminiais sprogimais jie sustabdė priešo minuotojų darbus. Po pusantro mėnesio prie to paties Navasiolkų kaimo vokiečiai vėl bandė rausti minų galerijas, bet priešininkas vėl juos susekė ir taip pat pradėjo rausti. Gegužės 16-osios naktį rusai galingu sprogimu sugriovė vokiečių požeminius praėjimus. Žiaurūs mūšiai vyko visą 1916 metų vasarą. Birželio mėnesį vokiečiai bandė pereiti upę truputį piečiau Krėvos, bet rusai pasitiko juos ugnimi. Vokiečiai prasiveržti nesugebėjo ir atsitraukė į savo pozicijas.

Vėliau prie Krėvos priešai apsikeitė eile dujų atakų. Rusai dujas panaudojo pirmą kartą vokiečių- rusų fronte. Vokiečiai dujas naudojo kur kas dažniau. Šitos kautynės pareikalaudavo labai daug aukų.

Lakūnai-didvyriai ir numušti lėktuvai

Rimti oro mūšiai įsiliepsnojo Krėvos padangėje 1916 metų rugsėjo 25-ąją. Tada naikintuvas ir du galingi bombonešiai “Ilja Muromec” ruošėsi Barūnų kaimelio antskrydžiui. Šiame kaimelyje buvo svarbūs vokiečių strateginiai objektai. Pirmą smūgį atliko “Ilja Muromec Kijevietis”, vadovaujamas pulkininko Jozapo Baško. Po to, kai jis atliko savo užduotį, į dangų pakylo “Ilja MuromecXVI”, kurio ekipažą sudarė Dmitrijus Makšejevas, Olegas Karpovas, Faruchas Gaibovas ir Mitrofanas Rachminas. Lakūnai turėjo užbaigti pradėtą Baško darbą. Rusų bombonešį vienu metu atakavo keturi vokiečių naikintuvai. Bombonešio ekipažo nariams teko atsišaudyti iš kulkosvaidžių. Vyrai numušė tris vokiečių naikintuvus, bet rusų bombonešis irgi nukrito, ekipažas žuvo. Vokiečius sujaudino priešų drąsa. Jie iškilmingai palaidojo priešininkus karių kapinėse.

Karo lakūnas Aleksejus Tumanskis papasakojo apie dar vieną oro mūšį Krėvos padangėje. Tai nutiko 1917 pavasarį. Tumanskis su stebėtoju Aptovcevu skrido lėktuvu “Forman 27” fotografuoti priešų pozicijų tarp Bahušų ir Krėvos. Jie pastebėjo vokiečių lėktuvą, kuris skrido link jų. Rusų aviatoriai prisileido jį arčiau savęs, užėjo iš užnugario ir pirma salve numušė. Vokiečių aparatas staigiai žemyn, įsibedė nosimi į žemę ir nukrito už Krėvos kapinių. Rusų lakūnai tęsė žvalgybą lyg nieko nebuvę. Karas užsitęsė. Mūšiai ir pasišaudymai tesėsi su tylos periodais. Kiekvieną dieną kariai vis labiau ir labiau buvo nepatenkinti blogomis gyvenimo sąlygomis, blogu materialiniu aprūpinimu.

Moterų batalionas pravedė savo pirmą mūšį prie Krėvos

Po Rusijos 1917 metų vasario revoliucijos kareiviai vis labiau ir labiau nepaklusdavo vadams. Pasitaikydavo ir dezirteravimo atvejų. Kareivių iš abiejų armijų broliavimasis tapo paprastu reiškiniu. Vieną iš pirmųjų tokių broliavimųsi birželio 17-ąją organizavo bolševikas Aganesovas.

1917 metų vasarą Rusijos armijos vadovybė nusprendė pradėti proveržį fronte Krėvos rajone. Čia buvo sutrauktos didelės žmonių pajėgos ir įvairaus galingumo artilerija. Į frontą atvyko keletas aviacijos burių. Nuo geležinkelio kelio iki pozicijų pratempė siaurąjį gelžkeliuką. Juom atgabendavo patrankas ir kovines atsargas. Priešas taip nesnaudė ir stiprino savo pozicijas. Vakarų fronto vadovybė planavo trijų etapų operaciją: artilerinis paruošimas, ataka ir įsitvirtinimų laikas.

Artilerijos pasiruošimas prasidėjo liepos 19 dienos 5 valandą ryto ir tesėsi tris dienas. Jis buvo sėkmingas. Pasisekė pakenkti priešo tvirtinimams ir apkasams, pramušti praėjimus apkasuose, sunaikinti vokiečių patrankas. Pėstininkai į ataką pakilo Liepos 22 dieną. Rusams per trumpą laiką pasisekė užimti pirmąją vokiečių gynybos apkasų liniją. Kai kur pasisekė prasiveržti dar giliau. Nežiūrint į pradinę sėkmę, puolimo jėga greitai pradėjo silpti. Puolimas sustojo. Atskirų dalinių veiksmai buvo nesuderinti, buvo platinami paniški gandai apie pasitraukimą. Viskas grįžo į senas pozicijas. Fronto linija liko toje pačioje vietoje.

Bet prie Krėvos pasisekė padaryti ir neįtikėtiną dalyką. Šiame Vakarų fronto ruože rusų armija sugebėjo dalinai sunaikinti ir perplėšti gerai sustiprintą priešo gynybos juostą. Šis mūšis tapo koviniu krikštu pirmajai moterų koviniai komandai. Šis batalionas buvo sukurtas Prūsų vyriausybės. Marijos Bočkariovos batalionas kovėsi 525 pėstininkų pulko 132 divizijos pirmo Sibiro korpuso sudėtyje. Batalionas gavo įsakymą įvykdyti proveržio smūgį centriniame ruože – nuo Novospasko iki šiaurinių Krėvos pakraščių.

Savavališka taika

Dar vienas simbolinis įvykis Pirmojo pasaulinio karo metu įvyko prie Krėvos. Tai buvo 1917 lapkričio 26-ąją dieną – broliavimasis prasidėjo aukštu lygiu ir su konkrečia pabaiga. Tą dieną rusų 69 divizijos 10 armijos atstova susitarė su 11-osios vokiečių divizijos vadovybe nutraukti ugnį šiame fronto ruože. Ir tai jiems pasisekė. Kol politikai sprendė, kaip su didesne nauda pabaigti karinius veiksmus, kariškiai stabdė juos visomis įmanomomis priemonėmis. Iki mūsų dienų buvusių kovų vietose išliko pusiau apgriautos vokiečių žieminės, siauruko gelžkelio likučiai, apaugę žole apkasai ir bombų duobės. Apie pirmąjį karą prie Krėvos primena ir karių kapinės.