Ką pamatyti keliautojui Krėvoje?

Deja, dauguma Krėvos senovės paminklų yra prarasta. Mes žinome apie juos tik iš senų dokumentų ir nuotraukų, vietinių vietovardžių ir legendų. Tie, kurie išsilaikė, yra labai apverktinos būklės, bet vis tiek atrodo paslaptingi ir pritraukiantys. Dažniausiai aplankomas paminklas — Krėvos pilis. Tiesa, nuo jos liko tiktai griūvėsiai, bet šie akmenys — liudininkai įvykių, kurie įvyko čia šimtmečių bėgyje, jie prisimena asmenybes, kūrusias istoriją.

Kristaus Atsimainymo bažnyčia

Nemažiau įdomus paminklas yra Krėvos bažnyčia. Šiuolaikinį pastatą pastatė XX a. 9-ame dešimtmetyje. Nors Krėvoje bažnyčia atsirado dar 1387 metais. Tada Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila priėmė katalikybę ir pažadėjo skleisti ją tarp savo gentainių. Krėvos bažnyčia tapo viena iš pirmųjų Baltarusijos žemėse. Ją ne kartą uždarė, naikino, pritaikydavo kitoms reikmėms. Pavyzdžiui, XIX a. pabaigoje ją pavertė Šventos Trejybės cerkve. Bet ji neilgai prastovėjo, nes Pirmojo pasaulinio karo metais ji buvo visiškai sugriauta. Valdant lenkams toje pat vietoje buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia. Tarybiniais laikais ją uždarė ir panaudojo ligoninės reikmėms. Bažnyčia prikelta naujam gyvenimui viduryje devinto dešimtmečio. Dabar mūrinė šventovė stebina savo grožiu ir primena apie turtingą Krėvos katalikų istoriją.

Krėvos senosios įtvirtintos gyvenvietės istorinė vieta

Ši vieta įspūdinga savo didybe. Reikia tik pasikelti aukščiau ir pavaikščioti supiltais žemės pylimais. Ši vieta yra daug senesniu istoriniu paveldu nei pilis ar bažnyčia. Senovėje čia buvo mediniai įtvirtinimai, už jų — gyvenamosios patalpos. Kai dar nebuvo pilies, šioje vietoje gyveno kunigaikštis. Kai užpuldavo priešai, čia bėgdavo slėptis vietiniai žmonės. Viduryje buvo iškastas gilus šulinys, kuris pagelbėdavo išlaikyti ilgą apgultį. Jo likučius buvo galima pamatyti dar XIX amžiuje. Vietovės kasinėjimai patvirtino, kad šitie statiniai egzistavo nuo X iki XIII amžiaus.

Didžiulis Krėvos akmuo

Šis gamtos paminklas yra respublikinės reikšmės. Akmuo yra netoli nuo senosios gyvenvietės. Jis gigantiškas, didžioji jo dalis slepiasi po žeme. Akmens svoris yra daugiau kaip 50 tonų. Ilgis vienos iš ašių 3,9 metro, aukštis — 1,4 metro. Manoma, kad akmuo atsirado per ledynmetį iš Suomijos.

Rusų karių kapai

Kapai randasi vakariniame Krėvelės upės krante. Čia palaidoti kariai, žuvę Pirmojo pasaulinio karo metu. 1966 metais vietinis kraštotyrininkas Piotras Grinkėvičius ant kapų pastatė memorialinį akmenį. Jo žiniomis čia palaidoti 154 kariai. 1966 metais buvo pastatytas ir pašventintas kryžius. Vėliau Brolių kapuose palaidoti rusų karių palaikai, rasti kitose vietose.

Pirmojo Pasaulinio karo įtvirtinimai

Vokiečių įtvirtinimus galima rasti kiek vakariau nuo karių kapų. Ant galingų betoninių blindažų išsilaikė autentiški užrašai ir piešiniai.

Poezijos medis

Medis auga prie buvusios vokiečių pirmos gynybos linijos krašto. Tai pats taikiausias ir jauniausias paminklas Krėvoje. Laukinė obelis vadinama poezijos medžiu. Ji auga netoli namo, kur gimė ir praleido vaikystę poetas ir politikas Uladzimiras Niakliajevas.

Aleksandro Nevskio cerkvė

Jeigu eiti pasroviui pagal Krėvelės upę, rytiniame krante pamatysite stačiatikių cerkvę. Ją pastatė 1854 metais iš akmenų ir plytų. Plane ji buvo stačiakampė su dvišlaičiu stogu. Cerkvę vainikavo triaukštė varpinė. Pirmo pasaulinio karo metu ji stovėjo pirmoje gynybos linijoje. Vokiečių artilerija jos nepasigailėjo ir sugriovė. Po karo cerkvė buvo atstatyta. Antrojo pasaulinio karo metu lenkų partizanai nužudė kunigą, jo dukrą ir dukterėčią. Nuo cerkvės kalvos galima pamatyti vietą, kur kažkada stovėjo Švento Nikolajaus cerkvė. Remdamasi senais dokumentais, tai buvo pirma Krėvos stačiatikių-unitų šventovė. Dabar vietoje cerkvės stovi paminklinis kryžius.

Kapinės

Nuo čia taip pat atsiveria vaizdas į kapines. Patys seniausi palaidojimai — XX a. Dar senesni buvo sugriauti Pirmojo pasaulinio karo metu. Panaši situacija ir su katalikų kapinėmis. Truputį aukščiau Aleksandro Nevskio cerkvės randasi žydų kapinės. Paskutiniai palaidojimai siekia XX a. 8-ą dešimtmetį. Kokiam laikui priskirti pačius seniausius palaidojimus, pasakyti sunku. Pagal kai kurių antkapių galima manyti, kad jiems ne vienas šimtas metų. Be žydų kapų, Krėvoje buvo ir sinagoga. Jos pastatas gyvenvietės centre dabar apleistas. Abu paminklai neleidžia užmiršti sunkų žydų tautos likimą Antrojo pasaulinio karo metais.

Juro kalnas

Kalnas randasi šalia žydų kapinių. Gausybės legendų apie Juro kalną gali pavydėti net pilis. Mokslininkai mano, kad jis taip pavadintas krikščionių šventojo Jurijaus garbei. Jis buvo pagonių saulės ir pavasario dievo Jarylos pasekėjas. Ilgaamžiai prisimena, kad senais laikais per Juro pavasario šventę čia susirinkdavo jaunimas pasilinksminti. Nuo Juro kalno atsiveria puikus vaizdas į Krėvą. Nuo čia matosi visi paminklai ir šiuolaikiniai statiniai. Pavyzdžiui, mokyklą, kur yra vietinis kraštotyros muziejus.

Garo malūnas

Juro kalno papėdėje randasi garo malūno liekanos. Malūnas buvo pastatytas XX a. pirmoje pusėje. Malūnas veikė panaudojant šveicarišką garo variklį. Jo galingumas leido ne tik miltus ir kruopas malti, bet ir pjauti lentas, verpti vilnas, net gaminti elektrą.

Akmuo-saugotojas

Nuo Juro kalno galima eiti ne link pilies, o link vandens saugyklos. Prie kelio pačiame Dzeržinskio gatvės gale stovi mažai pastebimas pilkas akmuo. Gerai į jį įsižiūrėjus, galima pamatyti stačiatikių kryžių ir datą — 1871 metai. Šis akmuo laikomas saugančiu. XIX a. pabaigoje Krėvoje dar išsisaugojo pagonybės likučiai. Žmonės tikėjo, kad jeigu maro epidemijos metu pastatyti gyvenvietės pakraščiuose tokius akmenis, sunki liga apeis ją šonu. Iš keturių akmenų išliko tik vienas.