Uladzimiras Niakliajevas

Poetas, rašytojas ir politikas, gimęs Krėvoje

Uladzimiras Niakliajevas — dešimčių poezijos ir prozos knygų autorius. Daugelis iš jų išversta į įvairias pasaulio kalbas. Taip poetas išgarsino savo gimtinę, meilę ir prisirišimą kuriai išreiškia savo kūriniuose. “Krėva — mano kosmosas. Aš jo pilietis. Kažkas gali pasakyti, kad tai provincialu… Ką gi, tegu. Aš jau nebe tame amžiuje, nebe tame gyvenimo supratime, jo vertybių, kad gėdyčiausi provincialumo”, — pripažina save miestelio patriotu Uladzimiras Niakliajevas.

Būsimas poetas, rašytojas ir politikas atėjo į šį pasaulį 1946 metų liepos 9-ąją Smurgainyse. Jo tėvas, Prakopas Niakliajevas, kilęs iš Volgogrado srities. Po karo jį pasiuntė į Vakarų Baltarusiją organizuoti kolūkius. Jis dirbo Krėvos apylinkės tarybos pirmininku. Čia ir susipažino su Uladzimiro mama — Anastasija Mager.

Mažojo Valodzio vaikystė praėjo Krėvoje. Jis iki šiol prisimena, kaip su draugais žaisdavo karą ir landžiodavo po vokiečių blindažus.

Pirmąją klasę Niakliajevas pradėjo lankyti Krėvos mokykloje, vėliau iki devintos klasės mokėsi Smurgainyse. Mokykliniais metais mokėsi groti. Grojo netgi Oginskio vardo liaudies muzikos orkestre — cimbolais ir kontrabosu.

Penkiolikmetis Uladzimiras Niakliajevas išvyko mokytis Minsko ryšių technikume. Vietoj muzikos — boksas ir imtynės. Tiesa, dėl rimtos traumos treniruotes teko palikti. Po technikumo Uladzimiras dirbo ryšininku Tolimuose Rytuose ir Sibire.

Pradėjo žurnalistu, tapo “žvaigždyno” redaktoriumi

21 metų amžiaus Niakliajevas grįžo į Minską. Čia jis ketverius metus dirbo mechaniku televizijos studijoje. Darbą derino su studijomis Minsko pedagoginio instituto filologijos fakultete. Po to atsisveikino su darbu ir išvažiavo į Maskvą, ten įstojo į Literatūros instituto poezijos skyrių, paskui grįžo į Minską. 

Paskutiniais studijų metais (1972) Minske Uladzimiras Niakliajevas pradėjo žurnalisto karjerą laikraštyje “Jaunimo vėliava”. Šis laikraštis tuo metu turėjo vieną iš didžiausių tiražų. 

29 metų amžiaus Nekliajevas pradėjo darbą biuletenio“Teatrinis Minskas“ redaktoriumi, po 3 metų išėjo į Baltarusijos televiziją.

Nuo 1987 iki 1998 metų Uladzimiras Niakliajevas dirbo vyriausiuoju žurnalo “Krynica” redaktoriumi. Savo redakciją jis vadino “ryškiausiu žvaigždynu”, čia su Niakliajevu dirbo žymūs literatai: Uladzimiras Arlovas, Leanidas Dranko-Majsiukas, Alesius Razanavas, Leanidas Golubovičius. Tik žvaigždynas užgeso. Niakliajevas pateko į nemalonę tuometiniam vicepremjerui Uladzimirui Zametalinui. Poetas apkaltino valdžią tuo, kad ji užmuša baltarusišką kultūrą. Niakliajevą atleidė iš darbo, o žurnalą netrukus uždarė. Iki 1999 metų Uladzimiras Niakliajevas redagavo savaitraštį “Literatūra ir menas”. Po garsaus paliuosavimo ir konflikto su valdžia išvažiavo į Lenkiją, o po to — ketveriems metams į Suomiją. Į Baltarusiją sugrįžo 2004 metais.

“Baliavoti tai baliavoti” ir drama apie Krėvą

Uladzimiras Niakliajevas rašo tik baltarusių kalba. Nors pirmąją eilėraščių knygą jis parašė rusiškai ir nunešė rankraštį į Maskvos “Jaunosios gvardijos“ leidyklą… bet paskui persigalvojo. Ir nusprendė pirmąjį rinkinį išleisti gimtąja kalba. Taip 1976 metais pasirodė knyga “Adkryccio”. 80-ais Niakliajevas rašė daug dainų ansambliams “Pesniary”,”Siabry”,”Verasy”, o taip pat Zmitrui Vaiciuškėvičiui, estrados dainininkėms Anželikai Agurbaš, Irinai Dorofejevai. Ko gero, pats garsiausias hitas pagal Uladzimiro Niakliajevo eilėraščius — “Baliavoti tai baliavoti”, kurį atlieka “Siabry”.

Muziką kai kuriems poeto tekstams parašė žinomas kompozitorius Vasilius Rainčikas. Niakliajevas išleido dešimtis knygų. Tai eilių rinkiniai “Naskrozj”, ”Prošča”, “Tak” ir kiti, prozos knygos “Centr Europy”, “Znaki prypynku”…

2010 metais jis išleido “Listy do Voli” (“Laiškai į laisvę” — eilėraščiai, kuriuos parašė, sėdėdamas tardymo izoliatoriuje KGB).

Niakliajevas parašė ir romanų. Emigracijoje jis sukūrė ir pristatė romaną „Labuch“. 2012 metais išleistas romanas “Gazuoto vandens automatas su sirupu ir be”. Už šią knygą autorius gavo tarptautinę Jurgio Giedraičio vardo premiją. 2015 metais Baltarusijos mokslo ir menų institutas JAV iškėlė Uladzimiro Niakliajevo kandidatūrą Nobelio premijai literatūros srityje. Institutą palaikė Niujorko leidykla “Juliette”, kuri išleido poeto eilėraščių rinkinį. Knyga „Belarus“ išėjo trimis kalbomis: baltarusių, rusų ir anglų.

2018 metų vasario mėnesį Uladzimiras Niakliajevas išleido naują prozos knygą — “Na usiakim sviecie”. Beveik visi poeto kūriniai vienaip ar kitaip susiję su Krėva. Gimtajam kampeliui jis pašventė daugybę eilėraščių.

Net jeigu kokioje nors knygoje Krėva nepaminėta, tai, tikriausiai, tą knygą jis čia parašė. Viename iš paskutinių interviu Nekliajevas prisipažino, kad dabar užimtas dramos “Krėva” rašymu. Joje jis nori atvaizduoti vietovės dramatišką istoriją.

Viskas, kas surišta su Krėva — tai yra mano gyvenimas, mano likimas. Viskas, kas susieta su šia istorija, kuri praėjo šiomis kalvomis, su mano tėvų, senelių ir prosenelių kapais. Šito pakanka, kad nesijaustum vienišu žmogumi šiame pasaulyje. Tai net daugiau negu reikia”, — prisipažįsta Uladzimiras Niakliajevas ir priduria: “Aš gimiau Krėvoje, čia ir numirsiu”.

Poetas-politikas

Uladzimiras Niakliajevas 2010 metais tapo visuomeninės kampanijos “Sakyk tiesą” vadovu. Su ja kaip kandidatas į Prezidentus jis dalyvavo Baltarusijos prezidento rinkimuose. Po masinių protestų jis buvo suimtas. Nepaisant to, Uladzimiras Niakliajevas visuomeninio darbo nemetė ir dabar suderina jį su literatūra.