Krėvos pilies istorija ir architektūra

Kaip atrodė pilis, nuo kurios liko tik griuvėsiai

Krėvos pilis iki mūsų laikų išgyveno labai apgriuvusi. Bet ją ir pastatė ne dėl grožio ir žavesio – tai buvo, visų pirmiausia, gynybinis statinys.

Kada atsirado Krėvos pilis?

Tikslių žinių apie tai nėra: dokumentai su tikslią pilies statybos datą iki mūsų laikų neišsilaikė. Manoma, kad pilis atsirado tarp XIII ir XIV amžių. 1960 metais Krėvos pilį tyrinėjo lietuvių architektas Stasys Abramauskas. Jis priėjo išvadą, kad statinys priklauso XIII amžiui. Apie tai sako tam tikri techniniai ypatumai, būdingi baltijos regionui tuo laikotarpiu.

Kas pastatė Krėvos pilį?

Mokslininkai iškėlė keletą versijų.“Lietuvos ir Žemaičių kronikoje“ rašoma apie tai, kad kunigaikštis Gediminas padalino savo žemes sūnams. Vienam iš savo sūnų, Algirdui, jis paskyrė „Krėvos pilį“. Tiesa, tai nelabai tikslus šaltinis. “Lietuvos kronikos” buvo rašomos daug vėliau po įvykio. Tai galėjo sukurti daug netikslumų. „Krėvos pilis“ randama daugelyje metraščių. Bet nenurodoma, buvo tai mūrinė ar medinė pilis.

Šiandien mokslininkai mano, kad akmeninė pilis buvo pastatyta Algirdo įsakymu po 1338 metų. Ši versija irgi neturi tiesioginių įrodymų. Apie mūrinę Krėvos pilį pirmą kartą parašyta „Tolimų ir artimų rusų miestų saraše“. Tai 14 a. pabaigos – 15 a. pradžios dokumentas. Jame tarp Lietuvos miestų paminėta ir „Krėva akmeninė“. Šis pranešimas neprieštarauja argumentams tų, kurie priskiria Krėvą Algirdo laikams.

Abejonių nekelia, kad visi vėlesni įvykiai vyko būtent Krėvos pilyje, kurios griuvėsiai išsilaikė iki šių dienų. Kęstučio nužudimas, Vytauto įkalinimas ir pabėgimas, Krėvos unijos pasira-
šymas.

Kokia buvo Krėvos pilis?

Krėvos pilis stovi slėnyje apsupta aukštų kalvų, kur upė Krėvelė susilieja su upeliu. Kodėl senieji statytojai išsirinko pelkėtą žemumą, o ne kalvas? Gal būt, tais laikais, kai nebuvo galingų ginklų, jie tikėjo, kad pelkės galėjo būti kliučiu užpuolikams.

Pilies sienos priminė netaisyklingą trapeciją. Pagal įstrižainę buvo išdėstyti du bokštai. Didesnis bokštas buvo vadinamas kunigaikštiškuoju, jis stovėjo pilies šiaurės-vakarų kampe. Bokštas buvo išneštas truputį už sienų, tad šturmo atveju iš bokšto buvo galima apšaudyti šiaurinę ir vakarinę pilies sienas. Kunigaikščio bokštas buvo apie trijų aukštų aukščio. Požemyje buvo kalėjimas, antram aukšte – kunigaikščio kambariai. Langai čia buvo platesni ir aukštesni, sienas puošė piešiniai. Antrasis bokštas buvo mažesnis, akivaizdžiai, jį pastatė vėliau nei pirmąjį.

Pilies sienos akmeninės, iš lauko apmūrytos plytomis. Įėjimas į pilį buvo iš šiaurinės pusės. Pilies kieme buvo ūkiniai ir gyvenamieji pastatai.Vakarinėje pusėje – kūdra su vandeniu. Abu bokštus jungė grįstas keliukas.

Pastatas turi įspūdingą plotą, čia priešų antpuolių metu galėjo slėptis ne tik kariai, bet ir aplinkiniai gyventojai. Pilis buvo daugybės istorinių įvykių liudininkė. Svarbiausias – tai Krėvos unijos pasirašymas 1385 metais tarp LDK ir Lenkijos.

Patirė pilis Krėvoje ir sunaikinimus. Labiausiai ji nukentėjo per Pirmąjį pasaulinį karą. Tarpukarių laikais Lenkijos vyriausybė skyrė lėšų paminklo išsaugojimui.

Darbai pilyje vyksta ir šiandienos Baltarusijoje.